Molekulinis sveikatos kodas

SORPO filialai


Kalvarijų g. 137A

Klauskite laboratorijos gydytojo

My status

Jūsų nuomonė

Padės siekti geriausios aptarnavimo kokybės
pareikšti savo nuomonę


Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas

2014-09-02

MTL cholesterolis (LDL)

Tai  keturių tyrimų kompleksas, kurį sudaro:
- bendrojo cholesterolio,
- DTL cholesterolio (didelio tankio lipoproteinai),
- MTL cholesterolio  (mažo tankio lipoproteinai)  ir
- trigliceridų (TG )  koncentracijos nustatymas kraujo serume.

Nors šios medžiagos labai svarbios organizmo gyvybinėms funkcijoms, tačiau padidėjęs jų  kiekis yra susijęs su širdies ir kraujagyslių ligomis.

Nei cholesterolis nei trigliceridai yra netirpūs vandenyje, o su krauju gali būti pernešamos tik tirpios medžiagos. Tirpi šių lipidų forma yra lipoproteinai. Tai dažniausiai sferinės dalelės, kurios šerdį sudaro trigliceridai ir  cholesterolio esteriai, o laisvasis cholesterolis, fosfolipidai, ir baltymai  yra dalelės paviršiuje. Taigi, lipidus  kraujyje perneša baltymai, vadinami apoliproteinais  (ApoB, ApoA1, Lp(a) ir kt.), kurių kiekio nustatymas taip pat labai svarbus sergant įvairiomis koronarinės širdies ligos (KŠL) formomis. Kraujyje lipoproteinai nuolat kinta – ardomi ir pakeičiami naujomis susintetintomis dalelėmis.

Kasdien su maistu gaunama apie 90 g riebalų ir apie 700 mg cholesterolio.  Riebalai virškinami plonojoje žarnoje, veikiant tulžies rūgštims. Susidariusius glicerolius ir riebalų rūgštis  absorbuoja  žarnyno gleivinės ląstelės, kuriose vėl vyksta trigliceridų resintezė. Po resintezės trigliceridai, cholesterolis, fosfolipidai ir apoliproteinai suformuoja dalelę, vadinamą chilomikronu, kurią 90% sudaro trigliceridai. Riebiai pavalgius kraujo plazma būna drumsta, pieno spalvos. Keliaudami iš limfos į kraują ir toliau į kepenis chilomikronai netenka trigliceridų. Chilomikronų apykaita labai greita, gyvavimo puslaikis yra trumpesnis nei 1 valanda. Po nakties badavimo kraujo plazmoje jų neturi būti.  Todėl visus lipidų tyrimus reikia atlikti 8-12 val. nevalgius, 3 dienas nevartojus alkoholio. 

Bendro cholesterolio kiekio nustatymas kraujyje yra pirmasis lipidų tyrimo etapas. Cholesterolis yra riebaluose tirpus steroidinis alkoholis, randamas gyvūninės kilmės riebaluose ir yra vienas pagrindinių kraujo plazmos lipoproteinų komponentų. Suaugusio žmogaus organizme yra apie 150 g cholesterolio -  ypač jo gausu smegenyse, kepenyse, inkstuose. Cholesterolis yra visų ląstelių membranų komponentas, tulžies rūgščių, steroidinių (antinksčių, lytinių)  hormonų, D3 vitamino pirmtakas. Cholesterolio gauname su maistu, jį sintetina visos ląstelės, daugiausia kepenų. Apie 2/3 organizme esančio cholesterolio sudaro sintetintas cholestrolis.
Nors ši medžiaga yra  labai svarbi ir būtina mūsų organizmui, tačiau jau seniai nustatytas ryšys tarp cholesterolio kiekio kraujyje ir širdies bei kraujagyslių ligų. Iš visų biocheminių žymenų bendrojo cholesterolio padaugėjimas kraujyje yra svarbiausias aterosklerozės rizikos veiksnys.

Kuo daugiau cholesterolio kraujyje, tuo didesnė tikimybė išsivystyti KŠL (koronarinei širdies ligai), o  sumažėjus cholesterolio kiekiui 1%, miokardo infarkto tikimybė sumažėja 2%. 

Rekomenduojama bendrojo cholesterolio reikšmė yra <5,2 mmol/l. Galimi sezoniniai cholesterolio kiekio svyravimai: žiemą ir rudenį gali padidėti, vasarą ir pavasarį – sumažėti. Jei bendrojo cholestrolio kiekis – 6,5-7,8 mmol/l – tai jau rodo didelę aterosklerozės riziką. Jeigu bendrojo cholesterolio reikšmės padidėjusios, toliau rekomenduojama atlikti kitų lipidų frakcijų -   DTL,  MTL ir TG tyrimus.

Nustačius  bendro cholesterolio padidėjimą, dažniausiai randama ir padidėjusi mažo tankio lipopoteinų frakcija - MTL cholestrolis. MTL cholesterolis – „blogasis“ cholesterolis, vienas iš jautriausių rodiklių, lemiančių aterosklerozės riziką. Tai gausiausia žmogaus kraujo plazmos lipoproteinų klasė. Pagrindinė  MTL funkcija -  choresterolio pernešimas iš jo sintezės vietų kepenyse ir  žarnų geivinėje į jo sunaudojimo ( kaupimo) vietas periferiniuose audiniuose. MTL neša apie 70% viso kraujo plazmoje esančio cholesterolio. Didžioji dalis MTL į ląstelę patenka tada, kai lipoproteino paviršiuje esantį baltymą apo B-100 atpažįsta specifiniai ląstelių paviršiaus receptoriai. Jeigu receptorių nėra arba jie nefunkcionalūs (pvz., sergant šeimine hipercholesterolemija), atpažinimas neįvyksta, cholesterolis nepatenka į ląstelę ir lieka cirkuliuoti kraujyje. Ląstelė, negaudama cholesterolio iš išorės, pradeda jį sintetinti ir sekretuoti pati – taip išsivysto hipercholesterolemija. Už šių receptorių atradimą ir ištyrimą mokslininkams M.Braunui ir J. Goldšteinui 1985 m. buvo paskirta Nobelio premija.

Padidėjęs MTL kartu ir cholesterolio kiekis kraujo plazmoje koreliuoja su padidėjusia aterosklerozės  rizika. Todėl šie lipidai vadinami aterogeniniais. Rekomenduojama MTL norma kraujo serume - <3,34 mmol/l.

DTL cholesterolis yra „gerasis“ cholestrolis.  Bendras cholesterolis gali būti padidėjęs „gerojo“ cholesterolio sąskaita. Tai geras požymis. Svarbiausias DTL vaidmuo  - šalinti cholesterolį: paimti jį iš audinių ir pernešti į kepenis neleidžiant jam  kauptis ant arterijų sienelių. Kepenyse atsipalaidavęs cholesterolis naudojamas tulžies rūgščių sintezei ar šalinamas su tulžimi. DTL perneša apie 25% viso plazmos cholesterolio. Kuo daugiau didelio tankio lipoproteinų, tuo daugiau cholesterolio bus šalinama iš organizmo. Pagrindinis baltymas, transportuojantis cholesterolį, yra apoliproteinas A1. Jei šalinimo procesas sutrinka, tai besikaupiantis cholesterolis pradeda slopinti ląstelės procesus: sumažina dujų difuziją per membraną, fermentų ir receptorių aktyvumą, dėl to ląstelė sensta ir žūsta.

Epidemiologiniai tyrimai parodė atvirkštinį ryšį tarp DTL cholesterolio kiekio ir koronarinės širdies ligos (KŠL): asmenys, turintys mažesnį DTL cholesterolio kiekį, yra linkę dažniau sirgti KŠL. Moterų iki menopauzės DTL cholesterolio koncentracija yra didesnė, o KŠL rizika mažesnė nei vyrų. Po menopauzės, mažėjant DTL cholesterolio kiekiui, rizika sirgti KŠL padidėja. Tai patvirtina apsauginį DTL cholesterolio vaidmenį, grąžinant cholesterolį į kepenis.

Aterosklerozinių komplikacijų tikimybę  apibūdina bendro cholesterolio/DTL cholesterolio santykis (rekomenduojama norma – 1,0-5,5). Kuo šis santykis didesnis – tuo KŠL rizika didesnė. 

Turintiems padidėjusį bendrą cholesterolį svarbu nustatyti kraujyje trigliceridų (TG) kiekį.  Tai svarbu vertinant išeminės širdies ligos ir aterosklerozės riziką bei lipidų apykaitą.  Asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį  ir didelį TG kiekį išeminės širdies ligos rizika daug didesnė, nei tiems, kurių kraujyje šių pokyčių nenustaoma.
Trigliceridai yra lipidai, kurie paprastai vadinami riebalais. Riebaliniame audinyje trigliceridai sudaro 60-85% jų masės.  Trigliceridas yra esteris, kurį sudaro glicerolis (glicerinas), susijungęs su trimis riebalų rūgštimis, kurios gali būti  sočiosios  ir nesočiosios. Laboratoriniu tyrimu nustatomas skirtingų trigliceridų  mišinys. Žmogaus organizme vyrauja prisotintos palmitino ir oleino (omega-9) rūgštys. Polinesočiosios rūgštys – alfa-linoleno (omega-3) ir linolo (omega-6) žmogaus organizme nesintetinamos ir turi būti gaunamos su maistu. Polinesočiosios riebalų rūgštys yra labai svarbios ir būtinos  organizmui.  Jos įeina į membranos fosfolipidų sudėtį; kai kurios yra  biologiškai aktyvių medžiagų pirmtakai. Laisvosios riebalų rūgštys – pagrindinis energijos šaltinis raumenims ir širdžiai. Ramybės būklės griaučių raumenims jos teikia 50% energijos. Taigi, trigliceridai yra pagrindinis riebalų rūgščių, o kartu ir energijos šaltinis organizme.

Trigliceridai patenka su maistu arba sintetinami pačiame organizme (kepenyse, riebaliniame audinyje, plonosios žarnos gleivinėje, raumenyse). Su maistu patekusius TG virškinamajame trakte hidrolizuoja fermentai lipazės. Sintezės greitis priklauso nuo gautų su maistu riebalų rūgščių kiekio. Į kraują TG patenka chilomikronų pavidalu (lipoproteinas, pernešantis TG). Pasigaminusios riebalų rūgštys audiniuose sunaudojamos arba iš jų vėl sintetinami ir kaupiami TG.

Jei su maistu vartojama daug angliavandenių, tai dalis jų kepenyse paverčiama riebalų rūgštimis.

Nors riebalų rūgštys yra labai svarbios organizmo gyvybinėms funkcijoms palaikyti, tačiau per didelis TG  kiekis kraujyje didina išeminės širdies ligos riziką. DTL cholesterolio kiekio sumažėjimas dažnai susijęs su TG kiekio padidėjimu. Tai svarbus veiksnys asmenims, turintiems mažą DTL cholesterolį, ypač sergantiems II tipo cukriniu diabetu. TG koncentracija kraujyje neturi viršyti 2,3 mmol/l. TG kiekiui padidėjus iki 11,0 mmol/l  labai išauga pankreatito rizika. Moterų, vartojančių geriamuosius kontraceptikus, TG kiekis serume didesnis, negu nevartojančių. 


Nors cholesterolis ir kiti lipidų rodikliai yra svarbūs klinikinėje praktikoje, tačiau juos vertinti reikia tik kaip rizikos veiksnius. Cholesterolio ir trigliceridų gali padidėti:

  • Dėl  genetinių lipidų apykaitos prižasčių. Literatūros duomenimis maždaug 1 žmogus iš 500 turi genų defektą, lemiantį šeiminę hipercholesterolemiją, kurios klinikoje vyrauja aterosklerozė ir jos komplikacijos.
  • Sergant kai kuriomis ligomis – cukriniu diabetu, skydliaukės funkcijos nepakankamumu, nefroziniu sindromu, alkoholizmu, sistemine raudonąja vilklige, vartojant kontraceptinius vaistus.
  • Tačiau viena dažniausių lipidų padidėjimo priežasčių yra „Vakarietiškas“ gyvenimo būdas, susijęs su nutukimu ir gausiu gyvūninių riebalų vartojimu.  

 
Cholesterolio ir trigliceridų kiekiai  turi būti nustatomi kiekvienam asmeniui, kuriam įtariama koronarinė širdies liga, miokardo infarktas ar periferinių kraujagyslių ligos. Be to, lipidų tyrimai turi būti atliekami asmenims, kurių šeimos nariai sirgo minėtomis ligomis ir tiems, kurie turi kitų rizikos veiksnių. Po ūmaus  miokardo infarto priepolio, bendro cholesterolio, MTL ir DTL koncentracija kraujyje greitai mažėja, o TG ir gliukozės didėja. Norint įvertinti aterosklerozės vystymosi riziką, cholesterolį reikia nustatyti ne anksčiau kaip po 12 sav. nuo ūmaus epizodo pradžios.


Tyrimai atliekami iš veninio kraujo kiekvieną dieną. Tyrimų atsakymai tą pačią arba kitą dieną.

 

Tyrimų atsakymus prašome atsiimti per 1 mėnesį atlikus tyrimą. Vėliau atsakymai perkeliami į SORPO medicinos tyrimų centro archyvą. Archyvinė tyrimų atsakymo kopija kainuoja 19 Lt. 

© 2014 SORPO medicinos tyrimai
Visos teisės saugomos.